Šalti skambučiai – tai pardavimo skambučiai įmonei ar žmogui, kuris skambinančiojo nepažįsta, neprašė susisiekti ir jokio ryšio su juo neturi. Pirmojo skambučio tikslas nėra sandoris: per porą minučių išsiaiškinama, ar tema pašnekovui aktuali, kada ji aktuali ir kas dėl to sprendžia. 2026 m. tokių skambučių teisinė aplinka Lietuvoje pasikeitė – nuo balandžio 22 d. tiesioginė rinkodara juridiniams asmenims galima be išankstinio sutikimo (VDAI išaiškinimas, 2026 m. gegužės 19 d.). Toliau – kas leidžiama, ko reikalauja VDAI, kaip skamba pirmas pokalbis ir kada skambinti apsimoka.
Kuo šalti skambučiai skiriasi nuo telemarketingo?
Skirtumas paprastas: telemarketingas apibūdina kanalą ir apimtį, šalti skambučiai – kontakto temperatūrą. Telemarketingo kampanija gali skambinti esamiems klientams pagal turimą sąrašą, o šaltas skambutis visada skirtas žmogui, kuris apie skambinančią įmonę nieko nėra girdėjęs. Todėl ir pokalbio struktūra kitokia: pirmoje minutėje ne pasiūlymas, o priežastis, kodėl skambinama būtent šiai įmonei ir būtent dabar.
Kitas skirtumas – rezultato matas. Šaltuose skambučiuose skaičiuojami kvalifikuoti kontaktai ir sutarti susitikimai: informacija apie terminą ir sprendimų priėmėją vertingesnė už mandagų „atsiųskite informaciją el. paštu“. Kaip organizuoti visą kanalą – agentūra ar DI asistentas, ką kainuoja kiekvienas variantas – aprašyta telemarketingo apžvalgoje.
Įmonių Lietuvoje daug, bet jos mažos. Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje veikė 368 823 įmonės, iš jų 353 314 (95,8 %) turėjo mažiau nei 10 darbuotojų (Eurostat, sbs_sc_ovw). Tai reiškia, kad skambutį dažniausiai priima savininkas arba vienintelis administratorius, o ne pardavimų skyrius.
Ar šalti skambučiai Lietuvoje legalūs?
Taip, bet atsakymas skiriasi pagal tai, kam skambinama. 2026 m. balandžio 22 d. įsigaliojo Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnio pakeitimas, ir VDAI jį aiškina taip: kai abonentas yra juridinis asmuo, tiesioginės rinkodaros tikslu su juo susisiekti galima be išankstinio sutikimo. Kartu taikomos trys sąlygos – turi būti sudaryta „aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė atsisakyti“, skambučiai galimi tik tada, „kai rodomas skambinančiojo numeris“, o gavus atsisakymą skambinimas nutraukiamas. Atsisakymą gali pareikšti ir tas darbuotojas, kurio kontaktais buvo pasinaudota.
Fiziniams asmenims taisyklė nepasikeitė: reikia išankstinio sutikimo. Būtent čia daroma dažniausia klaida, nes individualią veiklą vykdantis asmuo yra fizinis, ne juridinis asmuo. Lietuvoje 2025 m. savarankiškai, be samdomų darbuotojų, dirbo 144,6 tūkst. žmonių (Eurostat, lfsa_egaps). Sąrašas, kuriame juridiniai asmenys neatskirti nuo individualią veiklą vykdančių žmonių, nėra tinkamas sąrašas.
Nacionalinio „neskambinti“ registro Lietuvoje nėra. Atsisakymas galioja konkrečiam siuntėjui, todėl kiekviena įmonė privalo pati tvarkyti atsisakiusiųjų sąrašą ir turėti to įrodymų. Priežiūrą vykdo Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, ir ji aktyvi: 2026 m. sprendimų registre iki rugpjūčio paskelbta daugiau nei dešimt sprendimų dėl ERĮ 81 straipsnio. Pati bauda nedidelė – 2026 m. liepos 3 d. sprendime Nr. 3R-1235 VDAI cituoja sankciją nuo 150 iki 580 EUR fiziniam asmeniui ir nuo 300 iki 1 150 EUR juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui. Svarbiau kita: protokolas surašomas konkrečiam žmogui, ne įmonei.
Šis straipsnis nėra teisinė konsultacija. VDAI išaiškinimas apima skambučius juridiniams asmenims, bet dėl automatinio skambinimo sistemų be žmogaus dalyvavimo atskiro išaiškinimo nėra paskelbta, todėl prieš tokią veiklą verta kreiptis į VDAI arba teisininką.
Kodėl svarbu skambinti savo numeriu?
Realią kainą už paslėptą ar netikrą numerį nustato ne inspekcija, o operatoriai. Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2026 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, užblokuotų apgaulingų skambučių skaičius sumažėjo 79,9 % iki 2,78 mln., o RRT tai paaiškina tiesiai: „dėl sėkmingai veikiančių operatorių įdiegtų filtravimo priemonių sukčiams nebeapsimoka generuoti apgaulingus skambučius“ (RRT, 2026 m. rugpjūčio 10 d.).
Filtrai neatskiria pardavimų nuo sukčiavimo – jie atskiria tvarkingą numerį nuo netvarkingo. Todėl skambinti reikia iš tikro Lietuvos numerio, kuriuo galima atskambinti. Rodomas skambinančiojo numeris yra ir VDAI nurodyta skambučio teisėtumo sąlyga. Įmonės pavadinimas pirmame sakinyje jau nėra teisės reikalavimas, bet be jo pirmas pašnekovo klausimas bus „o kas skambina?“.
Jei skambina dirbtinio intelekto balso asistentas, prisideda dar vienas reikalavimas. RRT, vykdanti DI akto skaidrumo nuostatų priežiūrą Lietuvoje, jį formuluoja taip: „Aiškiai informuoti, kad jis bendrauja su DI sistema, o ne žmogumi“, ir tai turi būti padaryta „prieš prasidedant sąveikai“ (RRT, DI informacija vartotojams). Praktiškai – pirmoje pokalbio eilutėje, o ne po dviejų klausimų. Kaip veikia pats balso asistentas, paaiškinta balso asistento apžvalgoje.
Kaip skamba geras šaltas skambutis?
Žemiau – iliustracinis pokalbio pavyzdys, ne tikro skambučio įrašas. Skambinama autoservisui, kuris yra juridinis asmuo, o tikslas – vienas: išsiaiškinti, ar verta kalbėti toliau.
Asistentas: Laba diena, tai dirbtinio intelekto asistentas, skambinu iš UAB „Pavyzdys“. Užtruksiu minutę – ar jūs priimate sprendimus dėl detalių tiekėjų? Vadovas: Aš, bet mes turim tiekėją. Asistentas: Suprantu. Kaip dažnai pasitaiko, kad detalių nėra vietoje ir automobilis stovi keltuve? Vadovas: Kartą per savaitę tikrai. Dažniausiai su prancūzais. Asistentas: O kada baigiasi dabartinė sutartis su tiekėju? Vadovas: Sutarties nėra, dirbam pagal užsakymus. Asistentas: Tada paskutinis klausimas: jei kolega parodytų, kaip užsakymas patvirtinamas per pusę dienos, ar tai jums aktualu artimiausią mėnesį? Vadovas: Aktualu, bet ne šią savaitę. Asistentas: Gerai. Pasiūlysiu du laikus kitos savaitės antroje pusėje ir atsiųsiu patvirtinimą el. paštu. Jei nebeaktualu, parašykite – daugiau neskambinsime.
Keturi klausimai, viena pastaba dėl atsisakymo, jokio pasiūlymo. Tokio pokalbio kaina matuojama žmogaus laiku: valandinės darbo sąnaudos Lietuvoje 2025 m. buvo 17,8 EUR/val., o administracinės ir aptarnavimo veiklos sektoriuje – 14,4 EUR/val. (Eurostat, lc_lci_lev). Lietuvoje darbas maždaug dvigubai pigesnis nei ES vidurkis, todėl automatizavimo argumentas čia ne „sutaupysite algą“, o aprėptis: skambinama tada, kai žmogus dirba kitą darbą.
Kada šalti skambučiai duoda rezultatų
Geriausiai jie veikia tada, kai sprendimą lemia išorinė data, o ne nuotaika. Autoservisuose tai sezonas – padangų keitimas, techninė apžiūra, artėjantis lizingo terminas. Pastatų administravime – administravimo sutarties pabaiga arba artimiausias bendrijos narių susirinkimas: daugiabučių namų savininkų bendrijoje sprendžia ne vienas žmogus, o pirmininkas dažnai administruoja namą po pagrindinio darbo, todėl atsiliepia vakare.
Techninis pagrindas Lietuvoje jau yra. 2025 m. 30,4 % įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų, naudojo bent vieną dirbtinio intelekto technologiją, 16,5 % – kalbos atpažinimą (ES vidurkis 7,2 %), 10,2 % – kalbos generavimą (Eurostat, isoc_eb_ai). Tyrimas neapima įmonių, turinčių mažiau nei 10 darbuotojų, o būtent jos sudaro 95,8 % visų, tad tikrasis mažų įmonių paveikslas nežinomas.
Kampaniją verta pradėti nuo trijų sąrašų: juridiniai asmenys su artėjančiu terminu, esami klientai, su kuriais metus nebuvo susisiekta, ir užklausą pateikę, bet atsakymo nebegavę kontaktai. Pirmasis reikalauja daugiausia disciplinos, paskutiniai du – mažiausiai teisinės rizikos. Sutartus laikus toliau tvarko vizitų registracija, o kaip sudaroma visa skambučių eiga, aprašyta išeinančių skambučių puslapyje.
Dažniausi klausimai
Ar „cold calling“ ir šalti skambučiai yra tas pats? Taip. „Cold calling“ – angliškas tos pačios praktikos pavadinimas, lietuviškuose tekstuose vartojamas rečiau nei šalti skambučiai. Skiriasi tik terminas, ne taisyklės: skambinant iš Lietuvos ar į Lietuvą taikomas Elektroninių ryšių įstatymo 81 straipsnis ir VDAI praktika.
Kaip sutarti susitikimą po šalto skambučio? Susitikimų planavimas prasideda dar to paties pokalbio metu, o ne vėliau el. paštu: pasiūlomi du konkretūs laikai, o ne atviras klausimas „kada jums patogu“. Iškart po pokalbio išsiunčiamas patvirtinimas su data, tema ir atsisakymo galimybe. Jei sprendžia keli žmonės, susitikimo laikas derinamas su sprendimų priėmėju, o ne su tuo, kas atsiliepė.
Ar dirbtinio intelekto balso asistentas gali skambinti vietoje žmogaus? Techniškai gali, bet reikalavimai griežtesni: pirmoje eilutėje reikia pasakyti, kad tai DI sistema, rodyti tikrą numerį ir užtikrinti, kad pokalbis atlaikytų netikėtą klausimą. VDAI atskiro išaiškinimo dėl automatinio skambinimo sistemų be žmogaus dalyvavimo nėra paskelbusi, todėl saugiausia pradėti nuo sutikimą davusių ar esamų klientų sąrašų.
Jei telefonas skamba tada, kai atsiliepti nėra kam, o kontaktų sąrašas mėnesius lieka nepaliestas, problema ne motyvacija, o aprėptis. Sono balso asistentas atlieka pirmąjį pokalbį jūsų numeriu, iškart pasako, kad tai dirbtinis intelektas, ir perduoda žmogui tik tuos kontaktus, kurie turi terminą ir sprendimų priėmėją.
Pradėti nereikia nuo viso sąrašo – užtenka vienos jo dalies ir vieno klausimo.
Naudingos nuorodos ir šaltiniai
- D.U.K. Tiesioginė rinkodara juridinių asmenų atžvilgiu – VDAI, 2026 m. gegužės 19 d.
- VDAI sprendimai, baudos ir nurodymai 2026 m. – VDAI
- DI informacija vartotojams ir DI reguliavimas – RRT
- Apgaulingų skambučių ir SMS mažėja – RRT, 2026 m. rugpjūčio 10 d.
- Eurostato Lietuvos duomenų rinkiniai:
sbs_sc_ovw(įmonių skaičius),lfsa_egaps(savarankiškai dirbantys),lc_lci_lev(darbo sąnaudos),isoc_eb_ai(DI naudojimas) - Veikiantys ūkio subjektai ir Darbo užmokestis ir darbo sąnaudos – Valstybės duomenų agentūros temų puslapiai (skaičiai straipsnyje – Eurostato)
- Teisės aktų registras – Elektroninių ryšių įstatymo tekstas
